You love it or hate it: Laphroaig viskio darykla

Likimas mane atvedė ten, kur gaminamas pats dūmiškiausias viskis pasaulyje. Į Ailos salą. Būtent čia prasidėjo mano pažintis su vieno salyklo viskiu. O tai reiškia, kad mano skonio receptoriai be jokių švelnių įžangų buvo supažindinti su viskio siaubūnu – durpinio dūmo skonio viskiu. Visam Ailos viskiui tinka moto, deklaruojamas Laphroaig daryklos: arba šį viskį myli, arba jo nekenti (angl. You love it or hate it); čia nėra jokio viduriuko, jokio visai nieko. Na, kaip suprantate, aš kito pasirinkimo, tik kaip pamėgti šį viskį, neturėjau. Kuomet gyveni taip arti šių daryklų, kuomet durpių kvapas gatvėse yra tavo kasdienybė, o darbe susidūri su tuntu peat freaks, t.y. tie, kurie išprotėję dėl durpinio viskio,  meilė šios rūšies viskiui pas tave pasibeldžia neprašoma. O ją įsileidusi, kažkaip nebesinori išvaryti lauk.

Mano pirmasis gurkšnis Laphroaig 10 years old tikrai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Tam turbūt turėjo įtakos ir tai, kad tai buvo mano pirmasis kada nors ragautas vieno salyklo viskis. Kokia pradžia! Pamenu, net atsilošusi nuryjau durpių, vaistų ir jūros druskos skonius burnoje. Nors ši neįprasta skonių kombinacija nebuvo my cup of tea (liet. mano skonio), bet įspūdį man tikrai paliko. Prie Laphroaig sugrįžau tik po metų petraukos, kurios metu išragavau visus kitus salos viskius. Ir tik tuomet, mano skonio receptoriai buvo pasiruošę priimti šį, vieną aromatiškiausių Škotijos viskių. Dabar tai, vienas mano mylimiausių. Ir taip. I love it! Ypač žiemą, siaučiant audroms ir speigui lenkiant medžius prie žemės – Laphroaig skonis tuomet atsiskleidžia geriausiai.

Kaip matyti iš šio trumpo filmuko Ailos salos gyventojų nuomonė apie Laphroaig ne visuomet sutampa.

SENIAI SENIAI…

Laphroaig viskio daryklos istorija prasidėjo 1815-ais, dviems broliams Donald ir Alexander Johnston nusipirkus žemės plotą prie žavios įlankos galvijams auginti. Tačiau šis verslas broliams pasirodė varginantis ir… gana nuobodus. Iškilo dilema: ar auginti miežius tam, kad juos suvartotų galvijai (taip, kaip daro anglai), ar geriau tuos miežius panaudoti naudingesniam tikslui, t.y. viskio gamynai. Ir čia jau spėlioti, ką pasirinko šie du škotai, tikrai nereikia. Laphroaig legenda užgimė.

1857-ais ši darykla buvo vadovaujama Donald sūnaus Dugald Johnston. Jau tuomet Laphroaig pasižymėjo neįprastu, bet dėl to unikaliu, durpinio dūmo skoniu ir buvo labai vertinamas tarp kompanijų, užsiimančių viskių maišymu (angl. whisky blenders). „Mackie & Co.” (tuometiniai Lagavulin savininikai) beveik pusę iš Laphroaig nusipirkto viskio sumaišydavo su kitais viskiais. Donald dėl to visuomet labai spaudė širdį. Jam mirus, Laphroaig atiteko jo dviems seserims Willian Hunter ir Katherine Johnston bei jo dukterėčiai J.Johnston-Hunter. Šios moterys nusprendė, kad šis viskis yra per daug vertingas, kad pradingtų kituose viskiuose ir nusprendė nutraukti verslo sutartį su „Mackie & Co.” Šie, savo ruožtu, padavė daryklą į teismą (antrą kartą!).

Kova dėl šio viskio tuo nesibaigė. „Mackie & Co.” nenorėdami prarasti daryklos ėmėsi drastiškų ir nelabai profesionalių priemonių: Mackie užsakė savo vyrukų akmenimis užblokuoti Laphroaig vandens nuošliaužą, kad vanduo negalėtų patekti į daryklą. No water, no whisky (liet. nėra vandens – nėra ir viskio). Žinoma, įsikišus teismui, ši problema buvo greitai išspręsta. Tačiau, Mackie taip lengvai nepasidavė. Jis nusprendė nukopijuoti Laphroaig naudojamą varinį distiliavimo puodo formą! Tai jis ketino padaryti su vyriausiuoju šios daryklos aludariu, kurį jis prisiviliojo ateiti dirbti pas jį į Lagavulin. Nors man nepavyko rasti jokios informacijos internete apie naująją „Mackie & Co.”viskio daryklą, bet vyresni Lagavulin darbuotojai pasakoja istorijas apie tai, kad pastate, esančiame prie pat daryklos Malt Mill, pora dešimtmečių veikusi Laphroaig „dvynė darykla”.

1921-ais darykla perėjo Willian Hunter sūnaus Ian Hunter žinion. Jo vadovavimo metu Laphroaig padvigubino savo produkciją, o 1923-iais buvo įrengtos patalpos, skirtos miežių daiginimui (angl. malting floors), kuris yra naudojamas iki šiol. Ian taip pat buvo pirmasis, kuris pradėjo naudoti iš Amerikos gautas burbono statines viskio brandinimui (prieš tai buvo naudojamos šerio statinės). Ian atsakingas ir už tai, kad išgarsino Laphroaig visame pasaulyje. Po Pirmojo pasaulinio karo Amerikoje įsigalėjusio „sausojo įstatymo“ metu Ian sugebėjo įtikinti pareigūnus, kad jo gaminamas viskis yra naudojamas medicininiams tiklams, o tai padaryti, dėl medicininio Laphroaig skonio buvo labai paprasta (pora sugertų taurelių kartu su pareigūnu irgi padėjo). Ir taip šis viskis legaliai buvo eksportuojamas į Ameriką.

Ian Hunter, jau būdamas mirties patale, 1954-ais perdavė šią šeimos tradicijų ilgai puoselėtą viskio daryklą į atvykėlės iš Glasgow Bessie Williamson rankas. Bessie buvo viena iš nedaugelio žmonių, įgijusių Ian pasitikėjimą. Atvykusi tik vienam vasaros sezonui kaip biuro darbuotoja, ši moteris pasiliko Ailos saloje 40-čiai metų. Bessie tapo pirmąja moterimi viskio pramonėje, kuri vadovavo viskio daryklai ir ir buvo atsakinga už viskio distiliaciją. Suvokdama tarptautinės paramos svarbą konkuruojančioje rinkoje, Bessie 1960-ais pardavė Laphroaig Škotijos įmonei – Long John International. 1990 „Allied Domecq” įsigyjo visas teises į šią visų taip trokštamą viskio daryklą, o jo išleistas Laphroaig 10 years old  tapo pasaulyje greičiausiai išperkamu vieno salyklo viskiu. Šiuo metu Laphroaig priklauso vienai didžiausių gėrimų kompanijai pasaulyje „Beam Suntory” (šiai kompanijai taip pat priklauso Bowmore darykla) ir yra vadovaujama John Campbell.

Šioss statinėse miega Laphroaig istorija

KARALIŠKOJI IR ALTRUISTINĖ LAPHROAIG PUSĖ

Tikriausiai jau niekam ne paslaptis princo princo Charlie meilė šiam dūminiam viskiui. Čia pirmą kartą apsilankęs 1994-ais, po to per savo 60-etį 2008-ais ir dar kartelį po kelerių metų per Laphroaig 200 metų gimtadienio minėjimą. Pastarasis princo Charlie vizitas Ailoje nepasibaigė be nuotykių: užėjus stipriai liūčiai, privatus princo lėktuvus užstrigo salos durpynuose. Grįžti namo princui teko kita transporto priemone.

Paskutinio vizito metu Charlie kartu su Laphroaig įsteigė paramos fondą – Legacy Fund. Pinigai šiam fondui buvo renkami iš varžytinių, parduodant 40 metų senumo viskio statinę, ant kurios pasirašė paties princas Charlie. Šiam fondui taip pat buvo paaukoti pinigai, uždirbti pardavus Laphroaig Feis Ile butelį Cairdeas (gal. draugystė). O pelnas – nei mažas, nei didelis – £1 milijonas. Parama skiriama tiems, kurie Ailos saloje prisideda prie turizmo populiarinimo, naujų darbo vietų saloje kūrimo ir tiems, kurie daro viską, kad gyvenimas čia būtų šiek tiek smagesnis.

LAPHROAIG DRAUGAI

1994-ais Laphroaig įkūrė klubą, vienijantį per visą pasaulį išsibarsčiusius šio viskio gerbėjus. Tapus šio klubo, The Friends of Laphroaig (liet. Laphoraig draugai), nariu, automatiškai tampi teisėtu mažos Laphroaig žemės dalies nuomininku. Šalia daryklos už kelio yra nedidelis, durpėmis nusėtas žemės plotas, žiemą paskendęs balose, o vasarą nusidažęs margaspalvėmis įvairių šalių vėliavomis – tai Laphroaig draugų darbas. Šie, teisėti Laphroaig žemės nuomininkai, pažymi savo nuomojamą žemės plotelį savo šalies vėliavomis. Būdamas Laphroaig draugu taip pat turi teisę išsireikalauti tau priklausančios viskio taurelės ar nusipirkti, tik draugams išleidžiamus specialius šios daryklos butelius. Smagu ir tai, kad kiekvienas žemės plotas yra užregistruojamas, tad tiems, kurie negali atvykti į Ailą, gali susirasti savo žemės plotą internete. Ši geniali, marketingo sumanyta atrakcija, subūrė tūkstančius Laphroaig draugų visame pasaulyje ir pernai metais atšventė savo garbingąjį 21-ąjį gimtadienį. Jei nori prsijungti prie šio gausaus būrio, draugu gali tapti čia.

Laphroaig draugai kiekvienais metais susibūria švęsti viskio festivalio – Feis Ile

DURPINIO DŪMO TVIRTOVĖ

Važiuojant tiesiu keliu (vienas ilgiausių tiesių kelių visoje Škotijoje! Visi likę – su šimtai išsikreivojimų ir pavojingų posūkių) iš Bowmore į Port Ellen, dešinėje galima pamatyti mažą, vos iš durpynų kyšantį ženklą, nurodantį teritoriją priklausančią Laphroaig daryklai – Laphroaig Moss (liet. Laphroaig durpynai). Šie, žinoma, reikalingi daryklos krosnims kūrenti. Laphroaig yra viena iš šešių viskio daryklų Škotijoje, gaminančių salyklą (angl. maltings) pačioje darykloje. Nors gamina jie tik 20% viso jų sunaudojamo salyklo, bet tai puiki galimybė, pamatyti, kaip salyklas yra gaminamas tradiciniu būdu. O pamatyti tai tikrai verta. Kas mane labiausiai žavi stovint ant grindų, ant kurių daiginami grūdai, ir, būnant šalia durpių krosnies – kvapai! Kvapas lygiai toks pats, koks ir Laphroaig skonis. Peaty! (liet. durpių dūmo skonio). (Apie durpes ir jų naudojimą viskio gamyboje galite pasiskaityti mano straipsnyje štai čia).

Apie visą Laphroaig gamybos procesą aš jums nepasakosiu, nes nuostabiajame Laphroaig internetiniame puslapyje, technologijų dėka, jūs galite apsilankyti darykloje ir patys, užsikėlę kojas ant fotelio ir su taurele rankose. Patikėkit, tai daug patogiau, nei pliaupiant lietui ir kaukiant vėjams žingsniuoti į šią dūmų tvirtovę. Nors… tie kvapai, ir vaizdai, ir pora taurelių viskio, padėsiančių apšilti po turo… Atvažiuokit čia pavasarį. Užtikrinu, kiaurai peršlapti galimybė yra mažesnė. Tačiau jokių garantijų, kad toks scenarijus negalimas.

LAPHROAIG LIVE

Ši, pilna unikalių idėjų viskio darykla, 2007-ais sumąstė dar vieną šaunų projektą – Laphroaig Live. Tai 45 min. trunkantis viskio šou, tiesiogiai transliuojamas vis iš kitos šalies. Pirmoji transliacija vyko Londone, po to Ailoje, Kentukyje, Džereso mieste Ispanijoje, Sidnėjuje, Niurnberge, Niujorke, Stohkolme ir pernai metais po ilgos pertraukos sugrįžo atgal į Ailos salą. Šis šou suburia tūkstančius Laphroaig gerbėjų iš viso pasaulio. Dažniausiai yra pakviečiami žmonės iš viskio pramonės ar tiesiog viskio gerbėjai (pernai metais per šou svečiavosi filmo „Svetimšalė“ (anlg. Outlander) pagrindinis aktorius Sam Heughan), su jais ragaujama ir kalbama apie viskį, groja gyva muzika. Dūminiu midumi šiame vakarėlyje pernai metais pavyko šiek tiek pasimėgauti ir man, deja, atliekant atsakingas vairuotojos pareigas, 32 metų senumo Laphroaig teko įsipilti į buteliuką ir mėgautis namuose. O mėgautis, tikrai buvo kuo. Nors… man arčiau prie širdies jaunesni, pikti ir maištaujantys, Laphroaig.

ANOT MARK TWAIN…

Mark Twain yra pasakęs, kad publika yra vienintelė kritikė, kurios nuomonės yra verta klausytis. Minint Laphroaig 200 metų gimtadienį išradingoji Laphroaig marketingo komanda sugalvojo projektą pavadinimu Laphroaig. Opinions Welcome (liet. Laphroaig. Nuomonės yra vertinamos). Kadangi šis, kontroversiškas viskis, sulaukia daugybės įvairių nuomonių, žmonės buvo skatinami rašyti savo įžvalgas, kas jiems yra Laphroaig? Ir jie rašė!… Rašė daug ir įdomiai. Visas šias nuomones galite rasti štai šitame puslapyje. Aš labai godžiai visas nuomones skaičiau ir stebėjausi žmonių išradingumu. Na, nuo viskio iki poezijos tik vienas žingsnis, o jis tampa dar mažesnis, jei ta poezija kūriama gurkšnojant taurelę Laphroaig. Mano viena mėgstamiausių: Peat (rinse) re – Peat.

Kadangi poezijos, taip pat kaip Laphroaig niekuomet nebūna per mažai, pažiūrėkite ką poetai kalba apie šį viskį:

Kūrybingo jums Laphroaig ragavimo!

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *