Škotiško viskio gamybos regionai

Apie 1980-ius, kuomet dėmesys salykliniam viskiui pradėjo įgauti pagreitį, Škotijos žemėlapį buvo nuspręsta padalinti  į atskirus regionus, priklausomai nuo išskirtinės, vienai ar kitai sričiai būdingos, skonių stilistikos. Šie regionai turėjo padėti viskio mylėtojams susiorentuoti viskių gausoje ir tuo pačiu paskatinti išplėsti savo skanaujamų viskių lauką. Tačiau, žinomas knygų  apie viskį rašytojas Charles MacLean įspėja būti atsargiems ir aklai nepasikliauti tokiu skirstymu.

Mūsų laikais itin pažengusios technologijos įgalina viskio gamintojus išgauti tokius viskio skonius, kokių jie pageidauja. Itin lengvais viskiais pasižymintis Speyside regionas, jei tik norėtų galėtų pagaminti viskį panašų į Islay regione gaminamus ir vice versa. Nors regionai ir padeda vartotojui aprėpti didžiulį viskio spektrą, reikia būti atidiems ir ragaujant viskį pagalvoti ne tik apie tai iš kurio regiono atkeliavo vienas ar kitas viskis, bet ir kiek laiko ir kokiose statinėse jis buvo brandintas ar net kokioje lokacijoje yra viskio sandėliai.

regions2

Šiame įraše aš aptarsiu penkis pagrindinius Škotijos viskio regionus: Speyside, Highlands, Lowlands, Islay (toliau šį regioną vadinsiu Aila) ir Cambeltown.

SPEYSIDE VISKIO REGIONAS

Šis regionas įsikūręs aukštutinėje Škotijos dalyje šalia Spey upės. Būten šiame, apie 160km pločio ir 80km ilgio žemės lopinėlyje susispietę apie (paskutinėmis mano žiniomis) 84 dirbančios viskio daryklos. Tai beveik po vieną daryklą kiekvienama miestui ir kameliui! Tokia didžiulė daryklų koncentracija šioje Škotijos dalyje galėjo būti nulemta derlingos žemės ir šiek tiek švelnesnių oro sąlygų nei, pavyzdžiui, Škotijos vakaruose. Šios žemės gausios durpių, tad yra manoma, kad anksčiau Speyside viskiai buvo panašaus stiliaus kaip Highland Park t. y. „tvirtesni“ ir su durpių skonio užuominomis. Tačiau šiuo metu viskis atkeliaujantis iš šio regiono yra daug švelnesnis ir saldesnis.

Kadangi Speyside yra daugiau nei pusė Škotijos daryklų, viskio ekpertai suskirstė šį regioną į aštuonis mažesnius tam, kad palengvintų dalią žmonių, norinčių susigaudyti šioje skonių ir aromatų gausybėje: Deveron, Dufftown, Findhorn, Livet, Lossie, Rothes, Speyside (Central), Strathisla. Tačiau jie taip pat įspėja, kad šis skirstymas yra labai abtraktus. Viskiai iš skirtingų regionų gali turėti ne tik daug skirtumų, bet ir nemažai panašumų.

Speyside (Central)  mus pasiekia patys žymiausi šio regiono viskiai: Aberlour, Cardhu, Cragganmore, Glenfarclas, Macallan. Čia mėgstamos naudoti cherezo statines, tad viskiui būdingas džiovintų vaisių, karamelės skoniai. Jei naudojamos burbono statinės viskis yra daug gaivesnis, pasižymi vanilės, obuolių, medaus, įvairių prieskonių skoniais. Dufftown regionas taip pat gamina populiarus viskius: Balvenie, Glenffidich, Mortlach. Šie viskiai yra tipiški šiam Speysideregionui: švelnūs, saldūs, gaivūs. Iš Livet regiono paminėčiau Glenlivet.  

HIGHLANDS VISKIO REGIONAS

Highlands (lt. Škotijos aukštumos ) yra nusidriekusios beveik per visą Škotiją. Riba skirianti aukštumas, šalies šiaurėje, ir žemumas, pietuose, atsirado 1784-ais Wash įstatymo dėka. Šiuo dokumentu buvo nustatyta skirtinga mokesčių mokėjimo sistema abiems Škotijoms dalims. Lowlands (liet. Škotijos žemumos) XVIIIa. ekonomiškai ir kultūriškai buvo labiau pažengęs kraštas, tad dauguma daryklų sąžiningai mokėjo mokesčius, o ir mokesčių rinkėjams buvo lengviau pasiekti viskio daryklas. Visai kita situacija susiklostė Škotijos aukštumose. Dėl daugybės kalnų ir kelių trūkumo, Highlands buvo sunkiai pasiekiamas kraštas. Tuo metu Highlandsir patys highlanders (liet. Škotijos aukštumų gyventojai) turėjo labai prastą reputaciją šalies pietuose: žmonės buvo laikomi prasčiokais, neišsilavinusiais, primityviais, keistuoliais, šnekančiais svetima, t.y. galų, kalba ir dėvinčiais keistą aprangą, t.y. kilt; o gamta – atšiauria ir itin atgrąsia. Tad galite įsivaizduoti, kodėl mokesčių rinkėjai privengė šio krašto. Highlandstuo metu veikė tūkstančiai viskio daryklų, kurių dauguma, žinoma, buvo nelegalios.

Kadangi šis regionas užima tokį didelį plotą, viskių įvairovė yra itin gausi. Todėl kaip ir Speyside šis regionas yra skirstomas į mažensius: Northern Highlands, Eastern Highlands, West Highlands,  Southern Higlands ir Islands. 

Northern Highlands –  visos šio regiono daryklos išskyrus Glen Ord yra ant jūros pakrantės ir tai nulemia išskirtinį šiame viskyje vyraujantį jūros druskos skonį. Šio regiono viskiai paprastai yra gerai subalansuoti, vidutinio tirštumo ir su prieskonių priemaišomis. Kai kurie jų (Clynelish, Old Pulteney, Balblair) pasižymi lengvu dūmo skoniu. Eastern Highlandsvidutinio tirštumo, švelnūs ir gana saldūs viskiai. Royal Lochnagar  ir Glen Garioch išsiskiria vaisiniais, kiti – salyklinių miežių skoniais ir klampia skysčio tekstūra. Western Highlands – populiariausios šio regiono daryklos yra Ben Nevis ir Oban. Southern Highlands – deja, nesu ragavusi nė vieno viskio iš šio regiono. Dauguma blogger’ių aprašo šio regiono viskius (Blair Athol, Edradour) kaip ir Northern Highlands ir Lowlands būdingų viskio skonių derinį. Islands – šiam regionui priskiriamos visos daryklos įsikūrusios salose, išskyrus Ailos salą, kuri yra atskiras viskio regionas.  Tarp šių salų yra nemažas atstumas, vienos Škotijos šiaurėje (Highland Park, Scapa), kitos pietuose (Arran), dar kitos vakaruose (Talisker, Tobermory, Jura) – skonių aplitudė yra gana plati. Skoniai varijuoja nuo švelnaus Arran iki dūmo ir pipirų skonių prisodrinto Talisker ir Highland Park.

LOWLANDS viskio regionas

Lowlands yra prisišliejusi prie įsivaizduojamosios linijos, skiriačios Škotijos aukštumas ir žemumas. Dauguma daryklų įsikūrusios būtent prie šios linijos ir tik keletas prie Anglijos sienos. Priešingai nuo kalnuotosios Highlands, žemumų kraštas yra itin derlingas, o oro sąlygos daug palankesnės grūdų auginimui., todėl agrikultūra čia buvo daug labiau pažengusiJau minėtasis 1784 Wash Act numatė mažesnius mokesčius šio regiono viskio darykloms ir leido joms naudoti didesnius distiliavimo puodus. Mokesčių rinkėjimas buvo daug lengviau patekti į šį regioną ir paprasčiau nugabenti viskį į Angliją. Derlingos šio krašto žemės nulėmė didesnę grūdų įvairovę. Čia buvo naudojama ne tik miežiai, bet ir įvairūs kiti grūdai, pavyzdžiui, javai. Kai kurios daryklos maišė įvairius grūdus ir gamino daug lengvesnį, švelnesnį ir sausesnį viskį nei Škotijos aukštumų daryklos. Šiame regione taip pat buvo išrastas nenutrūkstamos distiliacijos aparatas, nulėmęs salyklino viskio gamybos mažėjimą ir didesnę grūdinio viskio gamybą, kuris yra maišyto viskio pagrindas.

Šio regiono viskio darykloms būdinga distiliuoti spiritą tris kartus (angl. triple distillation), o ne du kaip dauguma kitų Škotijos daryklų. Toks distiliavimo būdas nulemia daug švelnesnį viskio skonį, su žolės, medaus, imbiero, cinamono, grietinėlės ir saldainių skoniais. Populiariausi šio regiono viskiai yra Auchentoshan ir Glenkichie.

AILOS VISKIO REGIONAS

Pasak kai kurių istorinių šaltinių būtent Ailos sala gali būti tituluojama Škotijos viskio gamybos lopšiu. Sakoma, kad vienuoliai iš šalia esančios Airijos supažindino Ailos gyventojus su distiliacijos menu, vėliau pasklidusiu po visą Škotiją. Šioje mažoje, 40km ilgio ir 32 pločio, saloje yra įsikūrusios net devynios daryklos. O šiuo metu planuojama atstatyti ir Port Ellen daryklą. Viskio rojumi dažnai vadinama vieta, suburia durpinio dūmo ir jūros druskos skonio viskio megėjus. Šio regiono viskis tinka labiau patyrusiems viskio gerbėjams, nes nepratusius prie salyklinio viskio skonių, Ailos viskis gali atbaidyti savo išskirtine stilistika.

Pradenančius domėtis Ailos regiono viskiu turėtų pradėti nuo lengvesnių viskių kaip kad Bunnahabhain ar tradicinis Bruichladdich. Šie viskiai nėra dūminiai, o pasižymi gana švelniu ir saldžiu skoniu (tačiau pastarasis šiuo metu gamina itin stipriai durpinio dūmo prisodrintą viskį Port Charlotte ir Octomore). Ardbeg, Lagavulin ir Laphroaig dažnai vadinami “durpinio dūmo monstrais”. Tai yra itin intensyvūs ir galingi viskiai. Bowmore, Caol Ila ir Kilchoman yra vidutinio intesyvumo, turintys mažesnį kiekį dūmo skonio, šiek tiek saldesni ir gaivesni.

CAMPBELTOWN VISKIO REGIONAS

Tai yra mažiausias viskio regionas, šiuo metu priglaudęs tik tris viskio daryklas. Bet taip buvo ne visuomet. Anskčiau būtent šis regionas buvo vadinamas viskio pramonės šerdimi, su apie 30 veikiančių daryklų. Šis kraštas buvo gausus vandens, grūdų, anglių ir durpių. Dėl strategiškai patogios geografinės šio pusiasalio lokacijos, trasportuoti viskį į kitas šalis buvo itin paprasta. Didžiuliai kiekiai statinių ir butelių gariniais laivais keliaudavo į Glazgą, Londoną ir Ameriką. Deja, viskas pradėjo keistis, kuomet pasaulį užklupo didžioji ekonominė krizė ir su ja sekęs alkoholio uždraudimas Amerikoje.

Nors šiame regione viskio pagaminama nedaug, bet dėl išskirtinio viskio skonio ir iš pagarbos šio krašto istorijai bei nuopelnus viskio pramonei, šis regionas gavo atskirą Campbeltownpavadinimą. Sunku apibrėžti šio viskio regiono išskirtines savybes, nes visos trys daryklos gamina labai skirtingą viskį. Glengyle gamina saldų, vaisinį, prieskonių praturtinta viskį; Glen Scotia –lengvą su žolės skoniais; o Springbank – tiek dūminio, tvirtesnio skonio viskius, tiek švelnesnius ir saldesnius.

Išsamų viskio regionų žemėlapį su dauguma Škotijos daryklų galite rasti šiameMalt Maniacs sudarytame, žemėlapyje. Sėkmės tyrinėjant ir atrandant.

Dalintis:

Įrašo “Škotiško viskio gamybos regionai” komentarų : 1

  1. zigy fon shumanski parašė:

    Šiaip viskas gerai. Jei ne kelios klaidos , straipsnis butu tobulas 😉

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *