Šimtas ir du

Vasarį aš švenčiu du gimtadienius. Savo tinklaraščio ir Lietuvos. Pastarasis šiais metais – įspūdingas. Šimtasis! Tokio šventimo, su plėvesuojančiomis languose trispalvėmis, skambančiais varpais, eisenomis, degančiais laužais, lietuviškomis dainomis ir besididžiuojančiais lietuviais visame pasaulyje jau seniai esam beturėję. Galbūt jis vienas toks ir tebuvo – 1918-ais.

Man, tikriausiai, kaip ir daugumai vasario 16 d. ilgą laiką buvo viena iš tų pritemptų, iš reikalo minimų datų, kurias švęsti reikia, bet tikro noro švęsti nėra. Šiais metais kažkas pasikeitė. Ir tikiu ne man vienai. Šiais metais aš pati norėjau trypti prie laužų, dainuoti liaudiškas dainas, bėgioti po Vilniaus senamiestį apsijuosus vėliava ir klykti iš visų plaučių, kad girdėtųsi net kitame žemyno gale: su gimtadieniu, Lietuva! Ir jokių asociacijų su lietuvių kalbos mokytojomis, su vėjyje siūbuojančiais berželiais ar banaliomis tautiškomis kalbomis. Kaip ranka kas būtų nubraukęs.

Deja, trypti prie laužų gimtinėj šį kartą man nepavyko. Kaip ir nemaža dalis mūsų tautiečių šią šventę švenčiau už Lietuvos sienų. Vėliavą iškėliau ne Ignalinos daugiabuty pas tėvus, bet savo sodely priešais Bowmore daryklos langus. Stebėjau kaip atšiaurus Atlanto vėjas taršo trispalvę, paskendusią iš daryklos kaminų virstančiuose durpių dūmuose. Žavėjausi geltonos, žalios ir raudonos spalvų sodrumu šiame liūdnai pilkame, bet romantiškame kraštovaizdyje. Stebėjausi kaip gražiai gali susikibti rankomis dvi realybės, du pasauliai. Mano Lietuva – mano sala. Mano namai. Persipinusios realybės, sugulančios mano Dienoraščio puslapiuose.

Taigi, praėjo antri My Whisky Diary gyvavimo metai. Pirmųjų metų kunkuliuojančią energiją apmalšino devynis mėnesius brandintas ir rugpjūtį pirmą kartą šviežio Ailos oro įkvėpęs vaikėza. Su savimi ji atsigabeno laimės pilnus kibirus, bet mainais už tai pareikalavo beveik viso mano laiko, palikusi šio tik mažą lašelį ant taurelės dugno. Džiugu, kad šiokia tokia veikla vis tiek vyko ir antrojo tinklaraščio gimtadienio sulaukiau! Ta proga su jumis noriu pasidžiaugti, kas nuveikta per šiuos metus ir pasidalinti kitų metų planais.

Vienas džiugiausių pokyčių – naujieji tinklaraščio namai, t.y. naujas dizainas. Nežinau kaip jums, bet man visuomet smagiau skaityti įdomius tekstus estetiškai patraukliame formate. Tiesą sakant, man net sunku sekti puslapius, kad ir su itin įdomiu turiniu, jei puslapio dizainas yra nemielas akiai. Čia kaip su svečiais. Prieš juos pasikviečiant į namus, šiuos reikia apsikuopti. Prieš publikuojant tekstą, jis turi būti patiektas tvarkinguose svetainės puslapiuose. Tad savo skaitytojus šiais metais pasikviečiau į sutvarkytus bei atsinaujinusius namus.

Pasikeitė ne tik tinklaraščio išvaizda, bet ir kategorijos. Pradėjusi nuo 12 kategorijų, jas sumažinau iki vos 5. Sprendimas buvo pagrįstas paprasčiausiu patogumu. Apie viskį viską dabar galite rasti „Viskio“ kategorijoje, apie Škotiją  – „Škotijos“, mano įvairias mintis / pamąstymus – „Dienoraščio“. Visai neseniai sukūriau dvi visiškai naujas kategorijas: „Ailos sala“ ir „Pokalbiai“. Pastarosioj rasite įdomius pokalbius su man įdomiais žmonėmis apie viskį,  ragautuves, Škotiją, kelione, darbus ir įvairais kitas veiklas.  Kita kategorija „Ailos sala“ atsirado tuomet, kai pradėjau gauti nemažai žinučių su klausimais apie Ailą. Tad nusprendžiau pasidalinti  informacija susijusia su šia sala, t.y. informacija apie kelionę, viešbučius, daryklas, įdomias vietas ir t.t.

dienoraščio puslapių vyko ir svarbi edukacinė veikla. Pusę metų plušėjau palinkusi prie knygų. Ruošiausi „Viskio distiliacijos“ egzaminui. Bandžiau perprasti į biologijos ir chemijos žodžius supakuotą sudėtingą viskio gamybos procesą. Mokykloje, pamenu, per tiksliųjų mokslų pamokas spoksodavau pro langą arba nuleidusi nosį į sąsiuvinį paišydavau žmogeliukus, o dabar su didėliausiu susidomėjimu googlinu apie fenolines medžiagas, garų kondensaciją, vario sąveikavimą su kitomis cheminėmis medžiagomis ir t.t. Pradėjusi giliau kapstytis po viskio gamybos procesą suvokiau, kiek dar nežinau ir kiek, apskritai, yra ką sužinot. Tapau visiška whisky geek. Sužinodama kažką naujo, vis galvodavau, kad būtinai reiks viena ar kita įdomybe pasidalinti su savo skaitytojais. Deja, kaip visada pakišęs koją laikas, leido išleisti tik pora techninių tekstų. Bet ei, laiko dar yra apsčiai, tad karts nuo karto pradžiuginsiu kitus whisky geeks biologiniais ir cheminiais viskio kerais:)

STATISTINĖ MY WHISKY DIARY APŽVALGA

Socialiniai tinklai: Facebook – 115 nauji sekėjai (iš viso 420), Twitter – 76 nauji sekėjai (iš viso 235), Instagram – 144 nauji sekėjai (iš viso 235).

Tinklaraščio įrašai: 14.

Skaitomiausias įrašas: „Atostogos Škotijoje: Cairngorms nacionalinis parkas“ (1075 peržiūros).

Skaitomiausias įrašas apie viskį: „Viskis ir varis“ (523 peržiūros).

PLANAI TRETIEMS MY WHISKY DIARY METAMS

Norėdama išlaikyti intrigą, visų planų jums neatskleisiu. Bet tarp pačių džiugiausių yra tinklaraščio logotipas! Apie jį svajojau jau pora metų, tad tikiuosi jau labai greitai juo su jumis galėsiu pasidalinti.

Šiais metais norėčiau jus pradžiuginti ir dažnesniais bei įvairesniais tekstais. Pamatysite daugiau tekstų apie Škotiją, škotus ir jų kultūrą, bei daugiau nuotraukų tipo įrašų.

Tarp didesnių planų yra ir nemokama Ailos salos atmintinė. Čia noriu sutalpinti visą naudingą informaciją su įvairiais mano pačios ir vietinių patarimais kaip nukeliauti į salą, kur apsistoti, kur eiti pavalgyti, kokius turus viskio darykloje aplankyti ir t.t.

Labai nekantrauju su jumis pasidalinti ir įdomiais tekstais „Pokalbių” skyriuje. Kalbinsiu ne tik gerai viskio mylėtojams Lietuvoje žinomus žmones, kaip jau kalbintą „King and Mouse“ baro savininką Šarūną Karalių, bet ir tuos, kurie nėra mums matomi, bet ne mažiau mėgaujasi viskiu. Taip pat noriu pabendrauti su Škotijoje gyvenančiais ar viskio pramonėje dirbančiais žmonėmis. Galiu prasitarti, kad vienas iš mano pašnekovų bus vienos Ailos viskio daryklos buvęs vadybininkas. Taip pat, įdomus pokalbis su lietuve keliautoja Škotijoje. Tad laukite daug įdomių veidų ir pokalbių mano dienoraščio puslapiuose.

Na, manau atskleidžiau pakankamai paslapčių, kad jus sudominčiau ir sulaukčiau jūsų dėmesio ir šiais metais. Kaip ir pirmojo gimtadienio metu, taip ir šio, noriu nuoširdžiai padėkoti visiems skaitantiems ir sekantiems mano tinklaraščio gyvenimą. Kalbėdami ir diskutuodami apie viskį, jo kultūrą, aplinką, kurioje šis gėrimas gimsta, kuriame kultūringo gėrimo tradiciją Lietuvoje. Tad #fuckkvailusistatymus ir pakelkime taurę už šimtąjį Lietuvos ir antrąjį Dienoraščio gimtadienius. Į sveikatą! Sláinte! 

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *