Klasikinė muzika ir viskis su Martine Nouet

Martine Nouet – La Reine de l’AmblicThe Queen of the Still – distiliavimo puodo karalienė. Žurnalistė, freelancė, rašanti apie viskį ir maistą, aktyviai dalyvaujanti viskio festivaliuose ir įvairiuose kultūriniuose renginiuose. Martine drąsiai eksperimentuoja su viskiu, suteikdama jam neįprastų atspalvų. Prieš pora metų ji pradėjo projektą My Sensory Trilogy – Jutiminė trilogija, kuriame ji derina viskį su menu, muzika bei šokiu (daugiau apie tai galite paskaityti Martine svetainėje štai čia).

Mane Martine sužavėjo ne tik gebėjimu iš savęs pasijuokti – Aš prancūzė ir dar blondinė – suprask, nu ir kraupus derinys, bet ir savo unikaliu žvilgsniu į viskį ir viskio kultūrą. Skaitydama jos dosjė, net šuktelėjau iš susijaudinimo. Aš ne viena! Jau ankstesniuose tekstuose rašiau, kad man lengviau kalbėti apie viskį, naudojant garsų, spalvų, judesių…. terminus. Jei Laphroaig man skamba kaip Sex Pistols, tai Lagavulin taurėje girdžiu atplaukiančius jazzo muzikos garsus. Man kartais darosi labai neramu dėl to, kaip viskis sugebu įsiskverbti beveik į kiekvieną mano rutinos akimirką. Net tokiose vietose kaip galeros aš sugebu mintimis nuklysti prie savo viskio baro. Pamenu, žiūrėdama į fovistų ryškius potėpius ant drobės, sugavau save jau sėdinčią prie Matisse ryškiai raudono stalo ir prie jo godžiai gurkšnojančią padykusį ir ryškiaspalvį Laphroaig.

Martine taip pat vadinama viskio ir maisto derinimo pioniere ir šiuo metu, be abejonės, yra viena pagrindinių šios srities eksperčių. Jos knygoje A Tabel: Whisky from Glass to Table (2016) – Stalas: viskis iš taurės ant stalo (2016) – pateikiama 60 įkvepiančių receptų, kuriuose kiekvienas patiekalas derinamas su skirtingu viskiu. Kol kas tai viena pagrindinių tokios tipo knygų. Pranūziškos gastronomijos atgarsiai susijungia su Škotijos dievų nektarais. SAY NO MORE! Nors dabar mums toks derinimas su viskiu atrodo labai įprastas, bet dar ne taip seniai tai buvo neįsivaizduojamas dalykas net daugumos viskio ekspertų fantazijose. O dabar beveik nė vienas su viskiu susijęs renginys neapseina be atsakingai parinktų užkandžių, padedančių atskleisti viskio skonį.

Pirmą kartą sudalyvauti Martine organizuojamoje degustacijoje man pavyko tik prieš pora dienų! Įspūdingame Islay house (apie šį namą galite paskaityti čia) vyko vienas iš klasikinės muzikos festivalio Cantilena koncertas. Martine visus svečius pasitiko prancūziškai pabučiuodama į abu žandus ir toks pasisveikinimas, bent jau man, iškart pralaužė visus ledus ir nuteikė labai šiltai ir jaukiai popietei. Ragavom keturis viskius, skambant kiekvienam iš jų priderintam klasikinės muzikos kūriniui:

BUNNAHABHAIN EIRIGH NA GREINE (46%) ir vokiečių baroko kompozitoriaus TELEMANN (1681-1767) kūrinys iš Pyrmonter Kurwoche

Viskis – brandintas raudonojo vyno statinėje. Švelni viskio tekstūra, daug vaisių, šiek tiek pipirų, itin gerai subalansuotas, lengvai geriamas, gana paprastas, neįnoringas, grakštus kaip ir Telemann muzika.

Muzika – labai elegantiška ir pozityvi.

KILCHOMAN PORT CASK MATURED (50%) ir  vokiečių (vėliau britų) baroko kompozitoriaus HANDEL (1685 – 1759) Concerto grosso op6 N7

Viskis – brandintas porto statinėje. Lengvas, vasariškas, saldus ir sausas. Durpės pamažu suvalgo vaisių ir miežių skonius.

Muzika – džiugi, vasariškos saulės nutviekstos muzikinės natos.

PORT CHARLOTTE 15YO (Privati Martine Nouet statinė) ir čekų kompoitoriaus DVORAK (1841 – 1904) elegija iš Romantic pieces op.75-4

Viskis –  ananasai, kokosai, persikai, vanilė apjuosti dūmų skraiste. Gaivus, užpildantys gomurį tropiniais vaisiais, saldumas išlieka ilgai, o dūmai sklando kažkur tarp visų šių skonių.

Muzika – melancholiška, gili, svajinga… man pasirodė, kad viskis per daug džiaugsmingas šiam kūriniui.

LAPHROAIG CARDEAS (51.8%) ir škotų kompozitorės SEONAID AITKEN  aranžuotė Flowers of the Forests & Laments for the Brave 

Viskis – šį viskį jau buvau ragavusi (štai čia). Labai švelnus aromatas, bet paragavus išsiskledžia labai daug skonių: sūrioji lakrica, tropiniai vaisiai, prieskoniai, vaistai nuo kosulio… kaip visada su Laphroaig visko labai daug, bet poskonis gaivinantis, nuostabus Fino cherezo baltojo šokolado saldumas.

Muzika – labai džiugi ir smagi, kurią norisi niūniuoti, trepsint koją į ritmą ir gurkšnojant viskį.

O ar tu turi savo mėgstamiausią viskio ir muzikos duetą? Man būtų labai smalsu sužinoti, nes, kaip žinia, nei gero viskio, nei geros muzikos niekuomet nebūna per mažai!_

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *