Ugnės&Graeme Škotija: Lewis sala

Lewis sala – viena labiausiai į Šiaurės Vakarus nuo žemyninės Škotijos dalies nutolusi sala. Kartu su kitomis vakarinėmis salomis jos priklauso vadinamąjai Hebridų – Hebrides –  salų grupei. Šios skirstomis į Inner Hebrides – salos, esančios arčiau žemyno, ir Outer Hebrides – toliau nuo žemyno atitolusios salos. Lewis priklauso pastarąjai salynų grupei. Mano geri bičiuliai Ugnė ir Graeme sukorę beveik 1000 km savo kemperiu aplankė šią nuostabaus grožio salą ir čia su jumis dalinasi savo įspūdžiais bei nuotraukomis.

Mūsų draugystė su Ugne užsimezgė Vilniuje, filologyne. Aš studijavau lietuvių ir suomių, ji – lietuvių ir kroatų kalbas. Tuomet mus sujungė ir vis dar jungia – meilė gyvenimui! Abi jį skanaujame ir ragaujame su didžiausiu apetitu. Netikėtai mūsų likimai pasuko ta pačia kryptimi. Į Vakarus. Aš – Ailoje, Ugnė – Edinburge. Abi sumainėme žiedus su škotų vyrais ir abi pametėm galvas dėl pačios Škotijos. Ugnės vardas pasako viską. Tai žmogus, kuris beveik niekuomet nenusėdi vietoj ir, tikriausiai, net per miegus kopia į kokį kalną. Net ir dabar, po širdimi nešiodama naują gyvybę, dviračiais apvažiavo didžiąją dalį Lewis salos. Nieko labai pasakyti negaliu, nes pati būdama neštuke, dviračiais varinėjau po Škotijos Aukštumas – Highlands. Kaip sakiau, į gyvenimą mudvi neriame stačia galva.

Paprastai Ugnė bent keletą mėnesių per metus praleidžia lekiodama po pasaulį. Jos ir jos vyro Graeme didžiausia aistra – Pietų Amerika. Bet šiuo metu abu tyrinėja tai, kas yra čia pat, jiems prieš pat nosį. Jų naujieji namai, Škotija. Pasitaikius progai, jie šoka į išsinuomotą mašiniuką, arba traukinį, arba į ką tik įsigytą kemperį ir lekia. O Škotija, be visų kitų šimto priežasčių, nuostabi yra ir tuo, kad bet kur pasukus, atsitrenksi į istorijos, gamtos ar kultūros sieną.

Coigach peninsula

Savo kelionę Ugnė ir Graeme pradėjo Edinburge. Pora dienų pakeliavę po šiaurinę Škotiją ir aplankę kai kurias vietines įžimybes, jie pasiekė Ulapoll keltų terminalą. Nusprendę su savimi pasiimti tik reikalingiausius daiktus ir dviračius, savo namuką ant ratų paliko saugioje terminalo priežiūroje. Jų planas buvo numinti iki salos šiaurėje įsikūrusio kempingo, iki kurio net 65 km!!! Nei daug, nei mažai, bet man net plaukai pasišiaušė kai sužinojau! Juk Ugnė laukiasi, o Lewis sala dar ir labai kalnuota! O po to sužinojau, kad ir jų įsidėtas maistas sugedo dėl didžiulio karščio (Škotijoje kaip tik buvo jau legenda tapusi karščio banga), o parduotuvės čia kaip Ailoje – retas reginys. Tačiau jų entuziasmas ir užsispyrimas nuvėžino juos ne tik iki kempingo, bet ir prie pakeliui esančios vienos žymiausių salos vietų – Callanish stovinčių akmenų.

CALLANISH STOVINTYS AKMENYS

Callanish (tariama – kalaniš) akmenys – gališko kryžiaus forma išdėstyti dideli akmeniniai žiedai, čia atsiradę Neolito laikotarpiu. Kiekvienas akmuo yra skirtingo dydžio ir formos, tašyti ir vėliau atgabenti į šią vietą žmonių, rankomis, prieš maždaug 5000 metų. Tiksliai nėra žinoma kokia šių akmenų paskirtis, bet manoma, kad bronzos laikotarpiu čia vykdavo religinės apeigos.

Tokioje vietoje justi ypatinga nuotaika. Istorija tiesiog sunkiasi per akmenis. Pradedi girdėti Outlander’io pagrindinės dainos garsus apie lassie, merginą, kuri pradingo prisilietus istorinių akmenų… Sing me a song about lass that is gone… Tokioje vietoje tarsi pats nepastebimai prasmengi į tūkstanmetę Škotijos istoriją. Bet, ačiū Dievui, Ugnė į jokius akmenis neprasmego ir dabar su mumis gali pasidalinti savo įspūdžiais. Būtent ši vieta, anot jos, labiausiai juos ir sužavėjo.

Daugiau informacijos apie šią vietą galite rasti čia.

 UIG PAPLŪDIMYS

Lewis sala garsėja savo įspūdingo grožio paplūdimiais. Pasirodo, kai kurios kelionių agentūros reklamuodamos Maldyvų paplūdimius, kartais panaudoja Lewis ar gretima esančios Harris paplūdimių nuotraukas! Ha ha. Mano galvoje čia kažkas labai nesiderina. Škotija, Maldyvai….

Uig paplūdimy vanduo – turkio spalvos, baltas smėlis, pievos su šiom salom būdingom gėlėm, dūzgiančios bitės… Visiška idilė. Ugnė pasakojo, kad net susigraudino nuo tokio gamtos tyrumo ir ramybės.

Šiame paplūdimyje įsikūręs ir kempingas. Nors mano draugai keliaunininkai pasiekė šią vietą jau gana vėlai vakare ir vos patemdami kojas (vis tik 65 km kalnuota trasa!). Tačiau birželio vakaras juos pasitiko su raudonai nusidažiusiu dangumi ir kvapą gniaužiančiais vaizdais. Tą naktį savo palapinėje ant minkštos pajūrio žolės jie miegojo kaip kūdykiai.

Uig kempingas and vandenyno kranto

BLACKHOUSE VILLAGE – JUODŲJŲ NAMŲ KAIMELIS

Juodieji namai  – tai tradiciniai namukai iš akmenų, kuriuose ūkininkų šeimos gyvendavo po vienu stogu su savo ūkiniais gyvuliais. Daugumoje Škotijos salų, o taip pat ir kai kuriose Škotijos Aukštumų vietose  žmonės vis dar gyveno kartu su  gyvuliais net iki XVIII amžiaus! Bet prasidėjus staigiai šalies industrializacijai, Škotija aplenkė daugumą Europos šalių. Juodųjų namų galima pamatyti visoje Škotijoje, bet daugiausia jų galima rasti Vakarų Škotijos salose. Tokie namai čia buvo statomi, norint apsisaugoti nuo žvarbių Atlanto audrų. Namukai yra labai žemai žemės, pastatyti iš akmenų, tarpai užkamšyti durpėmis arba žemėmis. Stogo medinis rėmas apdengtas šiaudais ir viržiais. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šiuose namuose niekas negyveno šimtmečiais, BET paskutinis žmogus išsikraustė iš vieno iš juodųjų namų, The Arnol Blackhouse, tik 1966-iais!!!

XVIII amžiaus pabaigoje buvo išleistas įstatymas, draudžiantis gyventi kartu su ūkiniais gyvuliais. Buvo pradėtos naujų, Baltųjų namų – White Houses – statybos. Jie buvo daug modernesni. Persikeldami į naujuosius namus, žmonės pakeitė ne tik gyvenamąją vietą, bet ir gyvenimo būdą.

Juodaisiais namais jie vadinami ne tik dėl tamsių akmeninių sienų, bet ir dėl to, kad namukai turi tik po keletą mažų langelių, pro kuriuos vos prasiskverbia tie labai reti škotiški saulės spindulėliai. Namukai neturi kamino, ugnis būdavo kuriama laužavietėje vidury virtuvės. Šaltomis žiemos naktimis (ką čia žiemos, galimai ir vasaros naktimis) visa šeima kartu su gyvuliais susispiesdavo aplink ilgai rūkstančias durpes ir šildydavosi. Virtuvė buvo pagrindinė namų vieta, kurioje visi valgydavo ir bendraudavo. Gališkas žodis kambarys – aig en teine – reiškia – prie ugnies. Aš tik įsivaizduoju kaip kaifuotų tokioje vietoje atsidūręs dėl durpinio viskio pametęs galvą švedas. Jiems durpės dūmai yra kažkoks sakralus reikalas. Prisiminiau ir vienos mano kolegės iš Port Ellen miestelio pasakojimą, kad kadais, kuomet vietiniai kurendavo savo židinius durpėmis, miestelis  būdavo nuolat paskendęs dūmuose ir dėl to valdžia vietoj durpių skatino naudoti anglį.

Ugnė su Graeme aplankė čia įsikūrusį muziejų bei viename iš namukų iš arti pamatė kaip audžiamas žymusis Harris Tweet – vienas iš pagrindinių škotų gaminamų prekių – vilnos dirbiniai: pledai, piniginės, pagalvėlės, šalikai ir t.t.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

Vakarinės Škotijos salos, be abejonės, turi labai daug žavesio. Tūkstanmečius audžiama istorija, išmarginta gamtos motyvais ir saugoma vietinių žmonių. Ugnė prasitarė, kad jie per trumpai lankėsi saloje, kad būtų galėję pilnai pažinti jos kultūrą ir žmones. Bet jai itin įstrigo vietinių gebėjimas kalbėti galų kalba: čia net jauni žmonės kavinėse lyg niekur nieko šnekučiuojasi savo protėvių kalbaBet labiausiai, tikriausiai, mane sužavėjo ta ramybė, laukiniškumas ir gamta. Viskas teka tau, Juste, jau labai gerai pažįstamu salos ritmu: nėra parduotuvių, o jei ir yra kokia – tai dirba tik kelias valandas per dieną. Atvykę į kempingą tualete radom iškabą, prašančią auką už naktį palikti šalia namo su raudonu stogu ant kalno. Mane žavi toks pasitikėjimas žmonėmis. 

Gyvenimas pasaulio pakrašty teka tingiu, gamtos diktuojamu ritmu. Atlanto bangos glamonėja baltus smėlio plaukus lėtai, pasimėgaudamas, lyg mylimasis savo mylimąja. Čia, atrodo, net darbštuolės bitės dūzgia ramiau… O žmonės čia atsipalaidavę, niekur neskuba, ir dažniau nei į telefoną, žiūri tau į akis. Iš to žiūrėjimo ir savo kaimyno pamatymo, tikriausiai, ir kyla pasitikėjimas vienas kitu. Ačiū Ugnei su Graham už trumpai mums sustojusį laiką, besigrožint jūsų kelione.

Įdomu, į kurią Škotijos vietą dviračiai nuveš Ugnę su Graeme NEXT?

 

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *