Viskio degustacija (2): AROMATAS

Praeitame įraše kalbėjau apie pirmąją viskio degustacijos dalį – išvaizdą. Susipažinus su viskio išvaizda, dabar galime iš arčiau susipažinti ir su viskio aromatu. Taip paprastai būna ir gyvenime. Pirmiausia mus patraukia išvaizda, vėliau pradeda veikti uoslės, o galiausiai ir visą vainikuojantys skonio / jutiminiai pojūčiai.

Viskio aromatą sudarančios kvapiosios medžiagos atsiranda skirtingais viskio gamybos etapais. Pavyzdžiui, didelė dalis vaisių aromatų bei skonių susiformuoja fermentacijos metu, bet čia labai didelę įtaką turi ir statinės, kuriose bręsta spiritas. Nuostabu, kad žinant kas slypi už kiekvieno aromato komponento, galima atsekti jo praeitį, t.y. kaip jis susiformavo. Taip pat kaip ir su viskio spalva, aromatas gali atskleisti nemažai informacijos apie jūsų gėrimą: amžių, alkoholio stiprumą bei statinės tipą. Tai mums, kaip viskio vartotojams, paprasčiausiai suteikia daugiau laisvės vertinant viskio kokybę ir padeda išvengti aklo sekimo viskio ekspertų rekomendacijomis.

Geriausia viskį uostyti dviem ciklais. Pirmiausia, kveptelkite viskio, laikydami taurę tolėliau nuo nosies, o vėliau – šiek tiek įkišę nosį į taurę (bet nepergiliai). Pradžioje yra įvertinamas nosies pojūtis, vėliau viskio aromatas be vandens – neat, o po to jį praskiedus su vandeniu.

NOSIES POJŪTIS

Nosies pojūtis – nose feel – tai pojūtis juntamas šnervių viršuje, įkvėpus stipraus viskio. Tokiu būdu yra matuojamas viskio aštrumas. Kvapas gali deginti nosies šnerves, sušildyti arba jas išsausinti. Didžiojoje Britanijoje viskis paprastai išpilstomas 40-43% abv, tokio stiprumo viskis sukels tik labai mažą arba visai jokio pojūčio nosies šnervėse. Visai kitaip yra su statinės stiprumo – cask strength – išpilstymais. Pernelyg giliai įkvėpus tokio stiprumo viskio, aromatai gali kaip reikiant apmarinti jūsų pojūčius. Tai vadinamas palate fade, pažodžiui išvertus reikštų –  gomurio išnykimas. Tad jei nesate tikri dėl alkoholio stiprumo, uostykite viskį labai atsargiai.

VISKIO AROMATAS BE VANDENS

Paprastai, prieš įvertinant viskio aromatą, gėrimas yra pasukiojamas taurėje. Gėrimui užpildžius visą taurės tūrį bus lengviau įvertinti šio aromatą. Turėtų būti labai paprastai užuosti pagrindinius viskio skonius, tačiau jei viskis – cask strength arba jaunas (mažai laiko praleidęs statinėje),  aromatas bus labai spirituotas, t.y. daugiausiai užuosite tik alkoholį. Tokio viskio aromatai atsiskleis tik praskiedus jį vandeniu.

Kai kurie viskio mylėtojai mėgsta užsirašyti ką užuodžia savo taurėje (aš!). Iš savo patirties pastebėjau, kad geriausia pasitikėti savo intuicija ir užrašų knygutėje pasižymėti tai, ką užuodžiate pirmiausia. Kuo ilgiau uostysite viskį, kuo giliau nosį  kišite į taurę, tuo sunkiau bus pagauti tikslius aromatus. Mūsų uoslė yra labai jautri, ypač kuomet uodžiame alkoholinius gėrimus. Reikia būti atsargiems jei nenorite atbukinti savo uoslės pojūčius, antraip visi aromatai galiausiai susiplaks į vieną ir nebegalėsite atskirti jūros žolės kvapo nuo skrudintų riešutų skleidžiamo aromato. Čia be abejonės galioja ši taisyklė: pirmas įspūdis – tiksliausias.

Jei viskio aromato diapazonas gana platus, nepersistenkite su vandeniu. Įpylus per daug vandens, prislopinsite jo aromatą ir prarasite pusę malonumo ragaudami viskį. Kiek kartų tokį pokštą man buvo iškrėtę daryklos lankytojai! Ir ką? Reikia tuomet gelbėti skęstantį jų gėrimą ir įpilti į taurę daugiau viskio. O gal lankytojai taip daro tyčia? Norėdami daugiau viskio. Visko gali būti…

Visose viskio degustacijose ant stalo rasite ąsotėlį vandens

VISKIO AROMATAS SU VANDENIU

Susipažinus su neat viskio aromatu, dabar pabandykite į taurę įlašinti porą lašelių vandens.  Ir čia aš tikrai turiu omenyjepo-ra la-še-lių. Profesionalūs viskio ragautojai tam reikalui turi specialias pipetes, nes jie šventai tiki, kad yra didžiulis skirtumas tarp vieno ir dviejų lašelių vandens. Tuo šventai tikiu ir aš.

Sakoma, kad vanduo padeda atskleisti viskio aromatus, kurie paprastai slepiasi už storos alkoholio sienos. Tarp viskio ir vandens egzistuoja gana romantiški santykiai. Jiems aprašyti naudojami aibė metaforų. Vanduo padeda pažadinti viskyje glūdinčius aromatus, juos sujudinti ar net atrakinti skrynią į skonių lobyną ir t.t. Argi negražu?

Lankytojai labai dažnai manęs klausia, kiek vandens reikia įpilti į taurę. Mano atskymas visuomet toks pat: it’s up to you. Kaip ir visa viskio degustacija, tai yra labai asmeninis ir individualus reikalas. Vieniems reikia dviejų  vandens lašelių, kad pajustų visus viskio aromatus, kitiems – pusę stiklinės (!). Dūminiams viskiams, paprastai, reikia daugiau vandens. Profesionalai įpila tiek vandens, kad alkoholio kiekis sumažėja iki maždaug 30-20% abv. Bet man, asmeniškai, tai šiek tiek per daug. Aromatai visu savo gražumu galbūt ir atsiskleis, bet tai daroma skonio sąskaita.

Dar vienas klausimas, kurį nuolat girdžiu iš lankytojų – vandens kokybė. Čia, darykloje, mes naudojame vandenį iš krano, mat Škotijoje vanduo yra labai minkštas. Lietuvoje vanduo daug kietesnis, tad aš rekomenduočiau vandenį iš butelio, arba bent jau filtruotą. Šiuo metu yra kompanijų kurios parduoda specialiai viskio degustacijoms skirtą vandenį. Tokį vandenį aš išbandžiau, bet didelio skonio skirtumo nepajutau. Bet čia, matyt, svarbu ir tai, kiek vandens naudosite. Kuo daugiau, tuo vandens kokybė svarbesnė. Tokiu atveju, aš tikrai rekomenduočiau įsigyti kokybišką vandenį. Bet jei tai tik keli lašeliai, aš, asmeniškai, nešvaistyčiau pinigų ir naudočiau paprastą vandenį.

O kokia jūsų patirtis geriant viskį praskiestą vandeniu? Kokį vandenį paprastai naudojate? Matote didelį skonių skirtumą, skiedžiant jį sirtingu vandeniu?

 

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *