Viskio degustacija (3): SKONIS

Pagaliau! Įvertinome viskio išvaizdą, prisiuostėme jo aromatų, o dabar galime įvertinti ir jo skonį. Be šių dviejų vertingų viskio komponentų įvertinimo, būtų lygiai tas pats, jei ragautume maistą užrištomis akimis ir užkimšta nosimi. Tiek išvaizda, tiek aromatas yra neatsiejama viskio ragavimo dalimi ir sudaro darnią visumą, leidžiančią mums patirti pilną viskio potencialą.

Profesionaliose viskio degustacijose yra rekomenduojama iš pradžių paragauti viskio be vandens (tačiau, tik labai mažą gurkšnelį, nes stiprus viskis gali nudeginti liežuvį). Vėliau – praskiedus jį su lašeliu vandens. Tokiu būdu atsiskleidžia daugiausia viskio skonių. Kalbant apie viskio skonio įvertinimą, čia paprastai išskiriami keli požymiai: burnos pojūtis, pirmieji skoniai, bendras viskio skonis ir galiausiai jo poskonis.

BURNOS POJŪTIS

Kiekvienas viskis, kaip ir maistas, burnoje palieka vis kitokį pojūtį. Gurkštelėkite tiek viskio, kad užpildytų visą jūsų burną. Ir dabar pasimėgaukite. Ne-sku-bė-ki-te. Palaikykite šį dievų nektarą burnoje bent kelias minutes ir tuomet jau galite lėtai jį nuryti. Turėtumėte iškart pajusti viskio tekstūrą.

Kai kurie viskiai padengia, užpildo visą gomurį – mouth coating. Tokia viskio tekstūra apibūdinama kaip kreminė, švelni, klampi arba tąsi. Kiti viskiai iš karto sušildo jūsų gomurį – mouth warming. Paprastai būtent ši kai kurių viskių savybė atgrąso pradedančiuosius mėgautis šiuo gėrimu. Jei viskio skonis per stiprus, tiesiog įlašinkite pora lašelių vandens. Dar kai kurie viskiai turi tokį patį efektą kaip suvalgius citriną – tarsi sutraukia visą burnos gomurį – mouth furring. O būna ir tokių, kuriuos laikant burnoje atrodo, kad kas šnypštų ant liežuvio. Jausmas toks, lyg gertum šampaną ar proseką su daug burbuliukų.

PIRMASIS SKONIS

Antrąjį viskio gurkšnį vėl palaikykite kurį laiką burnoje. Tačiau šį kartą viskį liežuvio pagalba paskleiskite po burną taip, kad šis padengtų jūsų gomurį tolygiai. Skirtingos liežuvio vietos padės atpažinti kitokius viskio skonius, mat įvairūs skoniai stimuliuoja skirtingas liežuvio vietas. Liežuvio galiukas – viskio saldumą; liežuvio šonai – jo sūrumą; liežuvio šonų apatinė dalis – rūgštumą; liežuvio galas, gerklė – sausumą. Dauguma viskių pasižymi visais šiais skoniais, bet kai kurie turi daugiau vienų skonių, kiti – kitų.

Viskio skoniai labai dažnai iššaukia prisiminimus

BENDRAS SKONIS

Viskis yra vadinamas geru, jei visi skoniai ir aromatai sudaro harmoningą visumą. Skonis turi pateisinti išvaizdos ir aromato sukeltus lūkesčius. Nėra malonu gerti viskį, kurio aromatas saldus, o skonis sausas. Taip pat, viskis, kurio išvaizda ir aromatas nuteikia jūsų skonio receptorius riebiam skoniui, o paragavus pasirodo beesąs liesas. Bet būna ir atvirkščiai. Neišsiskiriantis savo aromatu viskis ima ir nustebina bei apdovanoja didžiule puokšte įvairiausių skonių. O skoniai gali būti patys įvairiausi. Nuo obuolių, slyvų, abrikosų iki rūkytos žuvies, dūmų, kavos… Tereikia atsiversti bet kurį viskio parduotuvės internete puslapį ir paskaityti ragavimo užrašus. Skoniai, kaip ir fantazija, yra neišsenkami. Tikra poezija taurelėje viskio.

POSKONIS

Poskonis, dar kitaip vadinamas finish – pabaiga, apibūdina viskio skonius, kuriuos pajuntame jau nurijus viskį. Kai kurie viskio megėjai sako, kad šio gėrimo skonių gausa yra būtent tai, kas išskiria viskį iš kitų stipriųjų gėrimų. Poskonis gali būti ilgas, trumpas arba vidutinis, t.y. kaip ilgai viskio skoniai pasilieka jūsų burnoje. Dažniausiai jaunų viskių skoniai ilgai neužsilieka ir pradingsta vos juos nurijus. Seni, atvirkščiai, gali likti su jumis valandų valandas. Nei vienas, nei kitas viskis nėra geras ar blogas, tai priklauso nuo jūsų pačių pasirinkimo. Nors pati esu megėja viskių, kurių skoniai užsitęsia iiiiilgaaaiiiii…. kaip žiemos Škotijoje, bet jaunėliai žavi savo veržlumu: staigiai pasirodo, smogia iš padilbų ir dumia visu greičiu lauk.

Skonių sąrašas yra didžiulis ir jam ateity skirsiu atskirą tekstą, bet tam, kad nepasimestumėte jų gausoje siūlau sieti skonius su tais dalykais, kuriuos jau esate ragavę. Galbūt tetos iškeptas slyvų pyragas, ar tėčio firminis sekmadienio patiekalas. O galbūt skonis jums primena kažkokią vietą, įvykį, sukelia prisiminimus. Viskis – itin jausmingas gėrimas.

Akimirkos iš degustacijos Bowmore viskio darykloje

Dažnai pagalvoju, kad viskio degustacija  – tai tarsi ieškojimas Proust’o prarasto laiko. Viskio spalva, aromatas ir skonis iššaukia skirtingus prisiminimus. Man, asmeniškai. ryškiausiai įsiminė jausmas, išgėrus 25 metų senumo Caol Ila, kurio gaivus obuolių aromatas bei saldus, švelnus skonis nuvedė tiesiai į mano vaikystės obuolių sodą kaime, kuriame aš praleidau visas savo vasaras. Vieni prisiminimai vijo kitą, mačiau save įsitaisiusią medyje su knyga, mačiau kaimynę netyčia užklydusią į mūsų sodą su vis pilnėjančiu krepšiu, mačiau kaip danguje iš baltapūkių debesų išsiraito ilgakaklis drakonas, mačiau… tai buvo viskis, su ilgu poskoniu. Long finish.

Sláinte!

 

 

 

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *