Gyvenimo Ailos saloje ypatumai

Gyvenimas saloje skamba labai egzotiškai. Gyvenimas saloje, kur gaminami vieni populiariausių viskių pasaulyje, skamba dar egzotiškiau. O darbas viename labiausiai žinomų viskio daryklų, Lagavulin –  SOMETHING ELSE! Beveik po dešimties gyvenimo metų viskio saloje, visi šie dalykai tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, o žodį egzotika pamažu pakeitė žodis rutina.

Apie gyvenimą Ailos saloje rašiau pačiame pirmame savo blogo įraše „Mano viskio sala“. Skaitant tuomet parašytas eilutes, justi mano švelni naujos vietos idealizacija. Tai turbūt patiriame visi, nuvykę atostogų į naują vietą, kuomet namuose paliktą rutiną pakeičia nuotykių prisodrintos dienos. O šios sukuria geresnio, įdomesnio, egotiškesnio gyvenimo iliuziją. Kaip gaila, kad ši iliuzija labai greitai išsisklaido ir mes vėl atsiduriame toje pačioje vietoje, nuo kurios bandėme pabėgti. Atrodo, kad naujos vietos idealizija labiau susijusi ne su pačia vieta, bet mūsų savijauta naujoje vietoje. Mes jaučiamės lyg mums yra suteikiama galimybė pradėti viską iš naujo, iš pradžių, o tai visuomet jaudina.

Dirbdama viskio darykloje nuolat bendrauju su žmonėmis iš viso pasaulio, kurie dažnai man padūsauja, kad norėtų čia gyventi. Dauguma jų, ypač švedai, matyt, įsivaizduoja, kad jų gyvenimas saloje primins vieną ilgai užsitęsusį vakarėlį: kiekvieną dieną apsilankymai po Laphroaig, Ardbeg, Lagavulin viskio daryklas, o kas antrą savaitgalį viskio ragautuvės viskio sandėliuose. Retas, kuris susimąsto apie buitinius ir kitus kasdienius dalykus, ir, kad gyvenimas viskio saloje ne visuomet rožėmis klotas. Šiame tekste su jumis dalinuosi kai kuriais gyvenimo Ailos saloje ypatumais. Perskaitę tekstą galėsite patys nuspręsti ar galėtumėte čia gyventi?

VISKIO MEKA

Ailos saloje yra net devynios viskio daryklos. Tarp jų atstumai yra labai maži. Kai kurias gali pasiekti pėstute, iki kai kurių reikia pavažiuoti 15-20 minučių. Nesvarbu, kur pasuksi: į Šiaurę, Vakarus, Rytus ar Pietus, visur atsitrenksi į durpinių dūmų tvirtovę. Gyvenant šioje saloje kartais gali pritrūkti duonos ar pieno, bet viskio niekada.

Jei jau gyveni viskio saloje, tai dažniausiai ir dirbi vienoje iš viskio daryklų. Kai kam galbūt tai ir prakeiksmas, bet tik ne man, viskio mylėtojai. Dirbti kažkur kitur, gyvenant viskio saloje, kažkaip net nepritinka. Visi draugai ir pažįstami taip pat dirba viskio daryklose, o ką tai reiškia? Nuėjus į vieną iš daryklų, ten visuomet bus pažįstamas veidas. Tad taurelė naujausio viskio ar nuolaida firminei aprangai beveik visada garantuota.

ĮSPŪDINGAS KRAŠTOVAIZDIS

Ailos sala kaip ir likusi Škotija, be abejonės, įspūdingo grožio. Akį glosto smėlėti, uolėti, žali ir visokie kitokie paplūdimiai, istorijos pėdsakai už kiekvieno kampo, gyvūnijos gausa, įspūdingi saulėlydžiai bei nuolat temperamentingo Škotijos oro įtakoti besikeičiantys vaizdai. Ailos gamta, tikriausiai, viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės čia atvažiuoja. Per dešimt metų aš išmindžiau ne vieną Ailos takelį, o žygiai pėstute tapo mano vienu pagridinių laisvalaikio praleidimo būdų.

IZOLIACIJA BEI KAJUTĖS KARŠTINĖ

Už nuostabų kraštovaizdį tenka mokėti ne mažą kainą. Kadangi sala atitolusi nuo žemyno ir ją pasiekti galima tik lėktuvu arba keltu, dažnai apima jausmas, kad esi užstrigęs. Šis jausmas ypač sustiprėja žiemos metu, kuomet dėl blogo oro keltai ir lėktuvai yra atšaukti. Tokiomis akimirkomis tie keliasdešimt kilometrų, skiriančių salą nuo žemyno, t.y. civilizacijos, išsitempia iki begalybės ir atrodo, kad gyventum mėnulyje. Toli nuo visko ir visų. Aš labai dažnai jaučiu vadinamąjį cabin fever, pažodžiai išvertus būtų – kajutės karštinė. Suprask, esi užstrigęs mažoje kajutėje, tarp keturių sienų, vidury vandenyno, o pabėgti nelabai yra kur, nes esi apsuptas vandens. Tokiomis akimirkomis man būtinai reikia trumpam ištrūkti iš savo kajutės ir išplaukti į platesnius vandenis.

 TEMPERAMENTINGAS ŠKOTIJOS ORAS

Oras, be abejonės, pagrindinė vietinių kalbėjimo tema. O kalbėti tikrai yra apie ką. Nors visoje Škotijoje oras – labai temperamentingas, bet niekur kitur kaip Škotijos salose Vakarų pakrantėje jis parodo tikrąją savo prigimtį. Esant atšaurioje Atlanto pašonėje, vėjai ir lietūs talžo mažytę Ailos salą be pasigailėjimo. Ir patikėkite, oras čia tikrai ne vieną gali išvesti iš proto. Nepamenu kiek kartų riebiai keiksnojau vėją, taršantį man plaukus, ar lietų skalaujantį man veidą! Man šis oras – vienas didžiausių iššūkių gyvenant saloje.

RAMUS GYVENIMO BŪDAS

Ši sala idealiai tinka romantikams, svajotojams ar menininkams. Absoliuti ramybė, gamta pirmose eilėse, neegzistuojančios piko valandos (nebent, kuomet avys įsišėlsta ant kelio), leidžia skirti truputėlį daugiau laiko sau. Bet, žinoma, gyvenimas yra visur gyvenimas. Darbas, namai ir pareigybės atima mums brangų laiką, nesvarbu ar gyveni mieste, ar kaime, bet čia jo pavyksta susirankioti šiek tiek daugiau. O ir pats ramiau jautiesi, kuomet akių nedirgina tūkstantinės mašinų eilės, margaspalvės reklamos, o ausų nekurtina pavargusių vairuotojų mašinų pypinimas ir žmonių ūžianti minia. Tačiau ramus gyvenimas kartais nejuokais įsibosta, ypač kuomet esi jaunas, o galvoje švilpauja vėjas. Sunkiausia būna žiemą, kuomet temsta labai anksti, o oras absoliučiai pameta sveiką protą ir daužosi į visas puses kaip išprotėjęs.

VEIKLOS TRŪKUMAS

Jei jūsų hobis susijęs su veikla gamtoje, Aila – jūsų vieta: baidarės, dviračiai, stovyklavimas, žvejyba… Bet jei turite kitų pomėgių, deja, saloje jų didelis trūkumas. Norite išmokti šokti? Savaitgalį aplankyti muziejų ar kokia parodą? Nulėkti su draugais į koncertą ar kiną? Ar tiesiog ištrūkti kur į kitą miesto dalį išgerti puodelį kavos? Žinoma, saloje, kai kada vyksta parodos, surengiami koncertai, atvažiuoja sukvežimis su ten irengtu kino teatru (!) ir t.t. bet šie dalykai vyksta retai ir juos iš anksto reikia planuoti. Veiklos trūkumas, man, čia yra didžiausias trūkumas. O liūdniausia, tikriausiai, tai, kad nėra teatro ir vietų, kur būtų galima pakeisti aplinką ir pabėgti nuo pažįstamų veidų.

Kol esi vaikas, sala yra ideali vieta augti. Tiek laisvės ir erdvės vaikų fantazijai augti. Bet kuomet tampi paaugliu, reikalai yra gana prasti. Pati augau provincijoje ir žinau, kad paauglystė mažame Lietuvos miestely gali būti labai liūdna, bet ten, bent jau galėdavom sėsti į traukinį ir už 1.5 val atsidurti didmiesty. Deja, saloje taip lengvai į miestą neištrūksi. Ir visos išvykos čia reikalauja daug planavimo ir laiko. Tad ne tik paaugliam, bet ir suaugiam, kuris nori užsiimti įdomesne veikla, pasirinkimo čia labai mažai.

PARDUOTUVĖS? 

Kuomet pasakau draugams, kad mes turime vieną didesnę bei keletą mažesnių maisto parduotuvių ir keletą turistinių parduotuvių, jų akys išsipūčia iš nuostabos. Ką? Nėra normalių parduotuvių? Tai kaip jūs ten apsiperkat? Taip. Parduovių čia didelis trūkumas, jų praktiškai nėra. Ką darom kai reikia žieminių batų, naujos sofos ar naujų akinių? Yra dvi išeitis. Pirmoji, žinoma, internetas, antroji – planuojamos kelionės į žemyną, prieš tai apklausiant savo kaimynus ar nereikia atvežti ko iš žemyno? Man ši situacija ir juokinga, ir graudi. Nesu didelė shopping‘ų megėja, bet kuomet kažko tikrai reikia, ir reikia staigiai, pati išpūčiu akis, bet ne iš nuostabos, o iš pykčio. Nes užsakytos prekės internetu atkeliauja tik po poros dienų, o už atsiuntimą visuomet reikia mokėti papildomą mokestį. Tad kai nuvažiuoju į žemyną, jaučiuosi kaip nukritusi iš mėnulio ir godžiai akimis ryju prekėmis nukrautas parduotuvių lentynas.

MAŽI ATSTUMAI

Iš darbo/ į darbą nuvažiuoti trunka tik apie 20 minučių! Daugiau laiko sau ir šeimais rytais bei vakarais. Nežinau kaip, bet aš vis tiek sugebu visur vėluoti. Atrodo, kad kuo mažesni atstumai, tuo labiau ir vėluoju! Iki gražiausių salos vietų nuvažiuoti irgi tetrunka nuo 10 iki 30 minučių. Bet kartais gyvenimas pakiša koją ir atrandi save galvojančią: kaip čia dabar, praėjo beveik mėnuo, o aš nebuvau nulėkusi iki jokio paplūdimio.

IDEALI VIETA KŪRYBAI

Ši sala idealiai tinka menininkams, kūrėjams. Absoliuti ramybė, įkvepiantis kraštovaizdis, o kartais ir viskis  nepamaišo pakurstyti kūrybos ugnelę. Žinoma, priklauso kokio tipo kūrėjas esi. Kai kuriems kūrėjas reikia miesto ir žmonių šurmulio. Labai gaila, kad Ailoje kuriančių žmonių šiek tiek trūksta, jei palygintume su jų gausa dešimt kart mažesne sala Iona (tariama Ajona).

MAŽA BENDRUOMENĖ – VIENA DIDELĖ ŠEIMA

Ailoje gyvena vos 3500 tūkstančių žmonių. Maža bendruomenė reiškia, kad visi vieni kitus pažįsta (ar nori pažinti). Aš niekada nepraeinu gatve neužkalbinta. Visiems įdomu, smalsu kaip tu, o dabar ir vaikas, laikosi. Kadangi beveik niekas niekur čia neskuba, tai ir gatvėje jie maloniai sustoja ir valandų valandas pliurpia apie gyvenimą, šeimą, atostogas ir apie šį bei tą. Šiais laikais tai, sakyčiau, tikra prabanga. Tad nors kartais ir nelabai noriu būti kalbinama, leidžiu sau atsipalaiduoti ir plaukti salos ritmu. Maža bendruomenė reiškia ir tai, kad visi vieni kitiems nori padėti. Jei tave ištinka kokia bėda, gali pasibelsti beveik į bet kurias duris ir saulauksi pagalbos. Tačiau, provincija neapsieina ir be apkalbų, pavydo, smalsių žvilgsnių bei kritikos. Aš laikausi taisyklės, žiūrėtis savo, o ne kitų reikalų.

ISLAY TIME

Islay time, t.y. Ailos laikas, reiškia, kad laiko nėra. Autobusai vėluoja, naujų langų reikia laukti dvejus metus, o eilėse pašte gali pralaukti pusę dienos, jei kažkas dalinasi įspūdžiai po vakarykšio vakarėlio. Šis, mažose vietose egzistuojantis reiškinys yra labai smagus, jei esi tik salos lankytojas, bet čia gyvenant tai kartais gali tave išvesti iš proto. Man Ailos laikas patinka tik tuomet, kuomet esu viskio daryklose su taurele rankose, tuomet tikrai mėgaujuosi, kad niekur nereikia skubėti.

>><<<

Gyvenimas saloje yra pilnas iššūkių. Oro išdaigos, žmonių smalsumas, buitinių prekių bei veiklos trūkumas, bet tuo pačiu tai ir labai įkvepianti mažytė sala, kurioje gyvenimas teka savu lėtu ritmu, gamta, ne žmonės, groja pirmaisiais smuikais, įkvepiantis kraštovaizdis bei, žinoma, visas nuoskadas atperkantis dangiškas durpinio dūmo skonio viskis. Čia mano namai. Ir aš juos myliu su visais jo privalumais ir trūkumais.

Parašykite komentarą