FACEBOOK INSTAGRAM TWITTER
FACEBOOK INSTAGRAM TWITTER

Viskis ir vyno statinės

2020-07-04

Vienas labiausiai mane vežančių dalykų viskio pramonėje yra viskio brandinimas. O viskio sandėliai man visuomet kelia šiek tiek daugiau intrigos nei produkcijos salės. Pastaroji, be abejonės, yra tikra varomoji viskio mašina! Intensyvi, garsi, pripildyta kvapų ir šurmulio erdvė, kurioje lyg orkestre, kiekvienas gamybos prietaisas, skirtingoje viskio gamybos eigoje sugroja savo svarbią partiją. O sandėliuose viskio performansas pradeda vykti tik salę palikus paskutiniam žiūrovui  ir scenoje  išjungus visas šviesas. Neįtikėtina, ar ne? Performansas, kuris gali užsitęsti nuo kelių iki keliasdešimt metų vyksta už uždarų durų, o jo rezultatą mes pamatome tik taurėje!

Šiame tekste pabandysiu šiek tiek praverti duris į viskio sandėlius ir žvilgtelėti, kas  šiuo metu vyksta jų užkulisiuose.

Vienas pagrindinių dabartinių trendų viskio pramonėje – didžiulė įvairovė statinių, naudojamų viskio brandinimui: chereso, brendžio, romo, porto, konjako, šampano… you name it! Populiariausių gretose, žinoma, vis dar išlieka ex – burbono statinės. Kaip galima atsispirti gerai kainai, lengvam prieinamumui ir klasikiniam skoniui? Tačiau beveik kiekviena darykla dabar gali pasigirti ir viena kita egzotiškesne statine. Apie vieną iš tokių statinių, chereso, jau rašiau šiame, gana išsamiame, tekste. Bet mano dėmesį šiuo metu patraukė vis dažniau naudojamos vyno statinės. Ir čia kalba eina ne apie spirituotus vynus (brendis, cheresas…),o apie raudoną ir baltą stalo vynus, kurie fermentavosi savo sultyse be spirito pagalbos.

Vynas, kaip ir viskis, yra brandinamas ąžuolinėse statinėse. Po 2-3-jų kartų ąžuolas nebesuteikia pakankamai skonio vynui ir statinės tampa neutraliomis, t.y. neveiksniomis. Būtent tuomet jos patenka į viskio gamintojų rankas. Čia statinės yra išdeginamos, siekiant jas suaktyvinti ir prikelti naujam gyvenimui (apie tai daugiau galite paskaityti šiame tekste). Statinės, kuriose bręsta vynas, sugeria vyno skonius (mainais, vynas pasiima ąžuolo skonius), o viskis, savo ruožtu, į save sugeria vyno pakeistus medienos skonius. Iš tikrųjų, pavyzdinis bendradarbiavimas. Visi šios magiškos grandinės veikėjai vienas kitam perduoda tai, ką turi geriausio. Na, tikrai nepakartojama!

Beje, ne visas vynas brandinamas statinėse, nemažai gamintojų vyną brandiną specialiuose konteineriuose, į juos įmaišydami ąžuolo drožles. Tai daroma dėl kelių priežasčių, bet visų pirma tai yra daug pigiau nei pirkti visą statinę. Taip pat, ekologiškiau.

Spiritą vyno statinėje, kaip ir kitose, galima laikyti visą brandinimo laiką, arba jame brandinimą tik užbaigti (finish), t.y. laikyti tik pora metų ar pora mėnesių.

Pirmojo šaunus pavyzdys galėtų būti Bunnahabhain Moine (2008), brandintas Bordeaux raudonojo vyno statinėje. Tradiciškai Bunnahabhain gamina viskį be dūmo, tačiau jų leidžiama Moine serija yra dūminukas (moine škotų galų kalboje reiškia ‘dūminis’). Pirmą kartą šios daryklos istorijoje dūminis spiritas buvo brandinamas raudonojo vyno statinėje iš Bordeaux regiono Prancūzijoje. Šio net 10 metų neturinčio viskio skonis yra tikrai įspūdingas! Stipriai juntama raudonųjų vynuogių įtaka, karamelinis saldumas ir aštrumas susimaišęs su lengvu Ailos dūmu.

Kaip vienas įdomesnių pavyzdžių su vyno finišu galėtų būti Kilchoman ir jų 2018-ųjų eksperimentas su Sauternes vynu. Labai retai sutinkamas vynas viskio pramonėje. Sauternes yra saldusis prancūziškas vynas iš Bordeaux regiono. Sauternes yra gaminamas sumaišius semillon, sauvignon blanc ir muscadelle vynuoges, kurios buvo paveiktos specialiu grybeliu, suteikiant joms ypatingo saldumo. Šis vynas gana retas viskio pramonėje, o tarp Ailos viskių, kiek man žinoma, bene vienintelis. Apskritai, Ailos viskiam dažniau naudojamas spirituotas vynas arba raudonasis vynas, mat tokie vynai gali panešti dūminį viskio charakterį šiek tiek geriau. Tačiau Kilchoman šis, baltojo vyno, finišas labai tinka.  Nors ir dūminukas, bet Kilchoman yra gana lengvas viskis ir ne tokios tirštos, aliejinės tekstūros, kaip sakykim, Lagavulin. O ir skoniai pirmojo gaivesni, šviežesni. Sauternes vynas sugebėjo nuostabiai išryškinti šią vasariškąją Kilchoman pusę, su visais citrusiniais, žoliškais ir obuolių skoniais.

Man buvo smalsu sužinoti, kokie reikalai su tokio tipo viskiais Lietuvoje? Tad užklausiau Šarūno Karaliaus rekomendacijų. Šarūnas – geriausiai visiems žinomas kaip kultinio Vilniaus viskio klubo „King&Mouse“ savininkas, bet taip pat kaip didžiulis viskio entuziastas, nepriklausomas viskio išpilstytojas bei pirmos Lietuvoje kraftinės spirito varyklos Pakruojo dvare įkūrėjas. Šarūnas sako: viskiai brandinti raudono vyno statinėse Lietuvos viskio scenoje yra retas svečias. Iš plačiau prieinamų turime Arran Amarone finish, bei gi naują Jura 18 YO, kuris ragavo vyno statinės, bet jam šiek tiek trūksta stiprumo (leidimas tik 44 %). Geri viskiai, tačiau mano manymu neperlipa 80-85 balų ribos. Labai gerą įspūdį paliko limituotas Deanston 2008 (9 YO), brandintas Bordeaux raudonojo vyno statinėse. Reiktų atkreipti dėmesį, kad tai ne finišas, o viskis visą laiką brendęs raudono vyno statinėse. Kaip dar įspūdingesnį norėčiau paminėti Bunnahabhain dūminės Moine, tų pačių metų limituotą leidimą. 

Ateityje, manau, sulauksim vis daugiau viskių, brandintų nespirituoto vyno statinėse. Kodėl? Nors chereso ar kito spirituoto vyno paklausa tarp viskio gamintojų yra didžiulė (pagrinde, dėl šių gėrimų stiprios įtakos viskiui), deja, šių gėrimų paklausa tarp vartotojų mažėja. O su mažėjančia paklausa, neišvengiamai didėja ir statinių kainos. Viskio gamintojai turi ieškoti alternatyvų. Vyno statinės atrodo tikrai nebloga išeitis. Vynas viskiui suteikia saldumo bei vaisiškumo, bet šie skoniai ne tokie dominuojantys kaip tie, išgaunami iš, sakykime, brendžio statinių. Ir šis variantas, man asmeniškai, pasirodė labai įdomus. Daryklos charakteris turi daugiau galimybių pasireikšti ir nepranykti itin stiprios statinės gniaužtuose. Bet, žinoma, tai labai priklauso nuo pradinio spirito ir jo sąveikos su kitomis statinėmis. Vieni spiritai geriau sąveikauja su intensyvesnėmis statinėmis, kitoms tos įtakos reikia mažiau.

O jums ar teko ragauti viskių, brandintų raudonojo ar baltojo vyno statinėse? Kokią susidarėte nuomonę? Būtų įdomu išgirsti.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

NORI GAUTI NAUJIENLAIŠKĮ?

Nori gauti pranešimą apie naujausius mano tekstus, užsisakyk naujienlaiškį!